- ūrioti
- ū̃rioti vksm. Vaikai̇̃ šliáužiodami krañtą ū̃rioja.
.
.
ūrioti — ū̃rioti, ioja, iojo tr., ūrioti DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, ūrioti, ioja, iojo Ut 1. Pnd, Sdk, Tr, Ds versti nuo viršaus, griauti, ardyti: Vienas pilkit bulbas, o kitas ū̃riokit Dkk. Kam tu šiaudus nuo krūvos žemėn ūrioji? Lel. Ū̃riojo žmonės tą kalnelį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibjaurioti — tr. 1. žr. apibjauroti: Kad [žąsys] aukso tiltą neapibjauriotų PP54. 2. apšmeižti, pažeminti: Mergaitė, kuri mane apibjauriojo, dabar nuo savo vyro kenčia – jos akys nuolatos parverktos Ašb. bjaurioti; apibjaurioti; išbjaurioti; nubjaurioti; pab … Dictionary of the Lithuanian Language
apūrioti — apū̃rioti tr., apūrioti Š, KŽ 1. Ds, Ob apardyti, apgriauti: Bulbes apū̃riok, kad nebūt toks didelis kaupas Dkk. Kam tu duobę teip apūriojai? Kp. Apūriojo šieno kupetį belaipiodami DŽ. | refl. Jž. 2. žr. apūryti: Kukenỹs berną apūriojo už blogą… … Dictionary of the Lithuanian Language
atūrioti — atū̃rioti tr. atpūsti, atnešti: Vėja atūrioja debesį su sniegu Ut. ūrioti; apūrioti; atūrioti; išūrioti; nuūrioti; paūrioti; praūrioti; priūrioti; suūrioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bjaurioti — bjaurioti, ioja, iojo tr., bjaurioti, ioja, iojo žr. bjauroti: 1. Tik mano gyvenimą bjaurioji: aš nė šeimynos nebegaliu gauti Žem. 2. Jūs tokius gerus maišus bjauriojat – roputėms ar neturit zuperinių! Grg. ^ Negeras paukštis, kurs savo lizdą… … Dictionary of the Lithuanian Language
gaurioti — 1 gaurioti, ioja, iojo tr., gaurioti, ioja, iojo tik paviršium, prastai, nelygiai pjauti šieną ar javus: Dalgio neištynė, teip ir gaurio[ja] pievą Krtn. Nemoki gerai pjauti [šieno] – eik namo, o gauriote negauriok Pln … Dictionary of the Lithuanian Language
išbjaurioti — žr. išbjauroti 3: Išdirbo žmogų, išbjauriojo į kojos autą Vvr. | refl.: Anuodu vieną dieną išsikeik[ia] išsibjaurio[ja], o kitą – vėl bučiuojas Vvr. bjaurioti; apibjaurioti; išbjaurioti; nubjaurioti; pabjaurioti; pribjaurioti; subjaurioti … Dictionary of the Lithuanian Language
išūrioti — išū̃rioti tr. 1. KŽ, Ds išversti, išgriauti, išardyti: Vaikai belaipiodami išūriojo šieną Š. Nedūkuok, lentas išūriosi! Šmn. Štiš! Išūriojot eželę! rš. | refl. KŽ: Išsiūriojo iš po virdies šienas Š. 2. Krs, Sld išbarti, išūdyti: Išūriojo išdirbo … Dictionary of the Lithuanian Language
nubjaurioti — žr. nubjauroti: Nubjauriojo nei šiokia, nei tokia maliava mano skrynę Brs. | refl. tr.: Vaikas visą burnelę su piešoms nusibjauriojo Brs. bjaurioti; apibjaurioti; išbjaurioti; nubjaurioti; pabjaurioti; pribjaurioti; subjaurioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuūrioti — nuū̃rioti Dkk, nuūrioti DŽ 1. Slm, Dbk nuversti nuo viršaus, nuardyti: Vaikai nuūriojo šieną nuo kupečio, nuūriojo kupetį Š(Sl). Vaikai nuū̃riojo stirtą Km. Nelipk an bulbų, bo nuū̃riosi Šmn. Bulbas galan nuū̃riok Užp. Kažin kas nuūriojo ravą –… … Dictionary of the Lithuanian Language